Taip pat skaitykite 15min.lt
Elektros, statybų ar elektros energetikos inžinerija vis dar ne itin traukia studentus. Tuo tarpu darbo rinkoje kai kurių specialybių paklausa pasiūlą viršija 7–8 kartus. Tad kodėl vis dar nejaučiame stojimo į inžinerines specialybes bumo?
Universitetų karjeros specialistai teigia, kad vykstant į mokyklas ir bendraujant su moksleiviais jie regi pasikartojančią tendenciją – būsimiems studentams inžinerijos studijos atrodo per sunkios, profesija monotoniška ir nekūrybiška. Tai lyg ir pasikartojančios stigmos.
Labai svarbu paneigti mitą, kad inžinieriaus darbe nėra kūrybiškumo. Inžinerijoje teorija ir praktika susijungia su laisve kurti ir įžvelgti inovacijose naujų galimybių.
Jeigu prarasime šansą parengti jaunų žingeidžių inžinierių kartą – kito karto gali nebūti.
Nors inžinieriaus profesija apipinta mitų, šią profesiją pasirinkę studentai greitai juos patys paneigia. Pirma, darbo tikrai bus. Ne vienas buvęs abiturientas pamini, kad dalyvavimas kad ir karjeros dienų renginiuose ir bendravimas su inžinerinės krypties įmonėmis „atvėrė akis“. Be to, dažnas 3–4 kurso studentas jau dirba įmonėse, pamažu siekia karjeros. O ir pradinis atlygis patrauklus. Kaip antai elektronikos inžineriją baigusieji specialistai gali tikėtis ir iki 3700 Eur siekiančio atlyginimo į rankas.
Tad svarbu ne tik pritraukti specialistus, bet ir skatinti rinktis šios krypties studijas, parodyti darbo privalumus. Inžinieriaus darbas labai įvairiapusis, reikalaujantis kūrybiškų sprendimų, o kas svarbiausia – nėra monotoniškas.
Kita vertus, jaunieji inžinieriai iš karto naudoja dirbtinį intelektą ir įsisuka į įmonės procesus. O į darbo rinką ateinančią kartą tai itin motyvuoja. Būtent naujoji inžinierių karta sugeba apjungti išmaniąsias technologijas su projektų valdymu ar dirbtinio intelekto panaudojimu įmonės veiklos procesuose ir tapti neatsiejama itin vertinama inžinerinio sektoriaus įmonių komandų dalimi. Štai vien Vakarų Lietuvoje yra didelė dalis inžinerinės pakraipos įmonių. Produkciją ar paslaugas jos eksportuoja vos ne į visą pasaulį. Mano atstovaujama „Constro“ įrenginėja Frankfurto ligonines, Frankfurto oro uostą, Amazon sandėlius ar Google duomenų centrus.
Dirbdami inžinerinį darbą, specialistai turi galimybę gyventi Lietuvoje ir keliauti dirbti į užsienį. Kad ir mūsų didelė dalis projektų užsienio šalyse, tad specialistai keliauja į Skandinavijos šalis, Belgiją, Olandiją, Vokietiją ir kitur. Tiek „Constro“, tiek kitose įmonėse inžinerijos specialistai dažnai dirba su tarptautiniais projektais, kuriuose gali prisidėti prie šalių infrastruktūros tobulinimo, tvarumo sprendimų diegimo, žmonių gyvenimo sąlygų gerinimo ar pramonės plėtros.
Robotizacija ir dirbtinis intelektas – neatsiejama gyvenimo ir veiklos dalis. Todėl labai svarbu, kad būsimi studentai būtų kūrybingi ir drąsūs rinkdamiesi profesiją, kuriose laukia ne tik daug iššūkių, bet ir įdomių projektų, netradicinių sprendimų.
Inžinerinės krypties profesijos prestižą reiktų konstruoti iš įvairiausių dedamųjų – atlyginimas, pagarba, žinios ar pagaliau valstybės parama statant pirmąjį inžinieriaus būstą. Jeigu prarasime šansą parengti jaunų žingeidžių inžinierių kartą – kito karto gali nebūti.
Sudėtingas inžinerijos specialistų pritraukimas stabdo inovacijų diegimą, produktų kūrimo procesus bei spartesnį vystymąsi. Dėl šios priežasties inžinieriai svarbūs Lietuvos ekonomikos ir inovacijų plėtrai.
