Skaitykite čia arba Delfi, spausti čia.
Pradžia – Norvegijoje
Antanas Borumas su bičiuliu Martynu Tamuliu įmonę, kuri užsiima plieno konstrukcijų apdirbimu, suvirinimu, montavimu bei elektros inžinerija, įkūrė dar 2008-aisiais. Tada, kaip sako, buvo krizė, daug žmonių geresnio gyvenimo ieškojo Norvegijoje, todėl ten, vystyti verslo, patraukę ir jie.
„Plungėje įkūrėme įmonę, o darbus vykdėme Norvegijoje – laiptinėse montavome turėklus. Romantikos visiškai nebuvo. Važiuodavome per įmones ir siūlydavome paslaugas. Laikui bėgant darbai sudėtingėjo, pradėjome virinti.
Vėliau jau prireikė ir didesnės komandos. Tuo metu patys buvome viskas: ir direktoriai, ir vadybininkai, ir darbuotojai, buhalteriai“, – sako Antanas ir atsimena, kad verslo pradžiai jie turėję vos kelis tūkstančius litų.
„Ieškojome darbuotojų lietuvių, juos vežėmės į Norvegiją. Mums tada atrodė, kad yra sunku rasti žmonių, bet anais laikais buvo lengviau nei dabar. Dabar yra „šakės“, – priduria jis.
Visgi tuo metu, anot vadovo, darbuotis ir verslą kurti svetimame krašte paprasčiausiai buvę lengviau, krizė buvusi švelnesnė, o bėgant laikui įmonė išaugusi į didžiulį tinklą, kuris darbus vykdo visoje Europoje. Tik administracijos darbuotojai, kaip patikslina, dirba čia, Plungėje.
Antanas Borumas FOTO: Dainius Labutis | Delfi
Rinkos sulėtėjusios
Visgi krizė, kaip atsimena, po kurio laiko pasijautė ir Norvegijoje, sumažėjo darbų, todėl jie nusprendė išbandyti kitą rinką – Švediją.
„Pasamdytas vadybininkas mums rado projektų. Ten taip pat dirbome su metalu. Galiausiai supratome, kad galime dirbti bet kurioje šalyje“, – sako vadovas ir atsimena, kad padirbėti paskui teko ir Islandijoje, Suomijoje, Belgijoje ir kt., o kai kuriose šalyse vėliau atsiradę ir jų įmonės filialai.
„Dabar filialus turime Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir Danijoje, o ir įmonės profilis praplėstas – 2019 m. mes ėmėmės elektros inžinerijos darbų, o žmonių pasipildė dar daugiau.
Dabar turime apie 300 darbuotojų. Pusę jų dirba su metalu, likę – su elektra. Apie 30 darbuotojų yra čia, administracijoje“, – sako Antanas.
Kai kalbamės, įmonės akcininkas tikina, kad projektų, kuriuos tenka įgyvendinti Lietuvoje, nedaug, todėl daugiausia dirbti tenka užsienio šalyse.
„Mūsų klientas, verslo įmonės: logistikos centrai, gamyklos. Dabar jaučiama, kad rinkos sulėtėjusios, bet kažkaip gyvename.
Švedijoje situacija tikrai nėra gera, bet štai rudenį pradėsime dirbti Prancūzijoje ir ten turime daug užklausų“, – atvirai sako jis.
UAB „CONSTRO“ FOTO: Dainius Labutis | Delfi
Į užsienį lietuviai važiuoti nebenori
Planai ateičiai – ambicingi, neslepia pats Antanas. Anot jo, penkerių metų perspektyvoje įmonėje suplanuotas didelis augimas.
„Augimas bus susijęs tiek su metalo apdirbimu, tiek su elektros inžinerija“, – sako jis, tačiau daugiau detalių neatskleidžia.
Iš minėtų 300 darbuotojų, maždaug 10-15 proc. šiai dienai įmonėje yra kitataučiai, tačiau pritraukti norinčių dirbti, kaip sako, itin sudėtinga.
„Mes kovojame ne dėl projektų, bet dėl darbuotojų. Yra labai didelė konkurencija, nes konkuruojame ne tik su lietuviškomis įmonėmis, tačiau ir su visomis kitomis.
Ateityje matome, kad, ko gero, daugiau darbuotojų bus užsieniečiai, o ne lietuviai. Lietuvoje labai gerai gyvename, daug kas nenori važiuoti į užsienį, nes gali užsidirbti ir čia <….> pragyvenimo lygis sparčiai gerėja“, – kalba jis.
Paklausus, ar atlyginimai jų įmonių grupėje yra norvegiški, ar lietuviški, teigta, kad kiekviena šalis, kurioje vykdomas projektas, turi savo darbo užmokesčio standartus, nustatytus profsąjungų, todėl visur yra jų laikomasi.